Dėja, mano nuotaika nekokia ir spėju tai bus vis dažniau, tad nepykit, jeigu vis rečiau rašysiu, nes nenoriu gadinti šventiškos blogo nuotaikos.. Žinoma, ir aš susirūpinau dovanomis, bet dar labiau pinigais, pasirodo, mano tėtis prie ..., nors net savo draugėm artimiausiom nesakiau. Gaila, kad toks gyvenimas sunkus man pasidarė. Brolio nebėra, nors jam tik 20, išvažiavo į bendrabutį gyvent... O rytoj išvažiuoja į Belgiją darbo reikalais, tai išvis, nuotaika pakito, grįš tiktais 20dieną... Kiekvieną savaitgalį, pas mamą atvažiuoja jos "kakalis", kurio aš nekenčiu nuo pat čia atsikraustymo. Jau 8 metus.. Kiekvieną savaitgalį reikia kentėti jį.. Tuo labiau, kad praitą savaitgalį nė iš to mane išvadino tikrai negražiai. (žertva)
O mama nieko nedarė... Kiekvieną savaitgalį abu prisigeria, naktį neleidžia miegot, nes sienos "poperinės", ir naktį kalbasi išties labai garsiai.. Beto, muzikos mokykloje nesiseka groti, jaučiu, kaip groju vis prastyn ir prastyn ,su kiekviena diena vis labiau ir daugiau groju, bet vistiek, rezultatas blogėja..
Įsijaučiau per daug, rašynėdama apie save, matyt dėl to, kad niekam to nepasakojau... Ašaros srūva upeliais, graiaužia kvapą.. Nes lyg ir niekas nepaklausia, kaip aš jaučiuosi, ką veikiu.. Ką padarysi..
*
Taigi.. Šiandien daug nerašau, baigiu klausimais, atsakymus galite pateikti komentaruose.
- Kaip jūsų nuotaikos?
- Ar nejaučiate, kad kažko trūksta giliai širdyje?
- Kaip išreiškite savo skausmą? Ką darote tuomet?
- Ką manote apie vienatvę?
- Ką manote, apie dainas, kurios žodžiai turi reikšmę?
Būtent, daina "Vienuma" ir priklauso dainoms turinčios prasmę dainoms...
P,S Norėčiau, kad kiekvienas iš rašytojų parašytų irgi po straipsniuką kaip jaučiatės. Kaip aš netyčiom padariau.. Tiesiog, net nepastebėjau, kaip viską išliejau.. Išliejau širdį, bet manau čia ir tai dar ne viskas, kas mane slegia kiekveiną dieną...
Dar vienas klausimas:
- Ką manote, apie mano idėją, parašyti kiekvienai po tokį straipsnį. Gal komentaruose galėsim kuo nors padėti vienai kitai? Patikėkit, vienišiems žmonėms, dėmesys reikalingas...
Ieva...
AtsakytiPanaikintiPasistengsiu atsakyti į Tavo klausimus.
Kaip jūsų nuotaikos? Nuotaika, kaip visad, sėdžiu ir mąstau... bet dabar suvokiu, kas Tavo tėčiui...
Ar nejaučiate, kad kažko trūksta giliai širdyje? Galbūt dabar nieko netrūksta, tiesiog jaučiuosiu, kad dabar nieko netrūksta.
Kaip išreiškite savo skausmą? Ką darote tuomet? Pabūnu viena, vienatvė labiausiai padeda.
Ką manote apie vienatvę? Kartais - ji blogai. O kartais gali... tiesiog būti suprasta.
Ką manote, apie dainas, kurios žodžiai turi reikšmę? Jos atskleidžia žmogaus jausmus. Tam ir yra dainos, kad atskleistų tuometinę žmogaus nuotaiką - liūdną, linksmą...
Aš manau, kad vienatvė nevisada būna tokia, kad reikalauja dėmesio. Kartais netgi geriau pabūti vienam, tiesiog yra tokių akimirkų, kai vienatvė būna baisiai reikalinga. Aš suprantu, kodėl nenori kalbėtis su draugėmis apie tėtį nieko dėl to nesakau, tiesiog... maniau, kad Tau dabar vienatvė daug geriau, nes man ji visad padėdavo sunkiomis aplinkybėmis. Atleisk.
Nesupratau dėl ko atsiprašinėji. Suprantu, kad Tau geriau pabūti vienai, nes žinai, kad greiausiai Tave supras tai tik Tu pati. Nekaltinu Tavęs dėl to.:]]
AtsakytiPanaikintiAčiū, Dievui, gavau tai, kad mane išblaško.. Nebegalvoju apie savo tėčio žiaurų likimą, mamos nesupratimą ir kikevieno savaitgalio apsilankymus nepageidaujamo "svečio"... Tai sukeldavo man ašaras kiekvieną savaitgalį..
Į Tavo atsakytus klausimus supratau, kad įdomu pasidarė, kaip supratai, kad ano tėiui? Gal neteisingai pasakei? Pasakyk..
Juk aš nieko čia apie jį nreašiau... Na galiu pridurt, kad tai tas pats lyg jis man būtų miręs.. Lyg jis neegzistuotų, nors taip nėra. Bet jaučiuosli taip, lyg taip būtų..
Pritariu su ta nuomone, kad vienatvė kartais bloga yra, nes kartais norisi būti su draugais, bet va jų neturi ar kas nors panašaus... Vienatvė, laimės nesuteikia.
_
O ką manai apie idėją, parašyti straipsniuką kiekvienam apie savo problemas, kas sukelia liūdesį ir t.t..t..?