SVEIKI.:33
Radau vieną gražų "rašynėlį" verčiantį susimąstyti. Manau jis kažkiek atitinka ir JUMS ir MAN kasdienybėje.:)) Jis nėra labai trumpas,bet užtat verta paskaityti.:))
SMAGAUS SKAITYMO.:*
"Pradejau mastyti, ko as pasiilgau ir susidare ganetinai daug dalyku. Pradedant realiais dalykais, ir baigiant svajonem. Kad ir kaip tai kvailai skambetu, bet juk tai mano mintys, pasiilgau net ir svajoti. Turejau tiek daug svajoniu, kuriom tikejau. Ir tas pats tikejimas buvo daug. O dabar vis ziuri i viska is realiosios puses ir tampi rimtu zmogumi, kuriuo man nesinori dar tapti. Esu paaugle. Nors pasiilgau vaikystes dienu. Noreciau buti vaiku. Zinoma, esu vaikas vis dar tevams.
Tesiu toliau.
Pasiilgau tu svajojimu vasaros metu, kai guli pievoje, ziuri kaip plaukia pukiniai debesys, svelnus vejas pucia ir taip nuramini prota ir siela.
Pasiilgau pirmosios zoles kvapo. Jis ypatingas. Nesijuok, nesijuok. As kalbu ne apie psichotropine medziaga, tos aromatas man nepatinka. Kalbu apie dygstancia zole pavasari.
Pasiilgau ziureti pro langa i dangu, kai pilna zvaigdziu ir mastyti. Nesvarbu apie ka ir kodel. Svarbiausia apie kazka mastyti.
Pasiilgau lietaus. To silto vasaros lietaus. Kai palyja viskas taip gaivu. O ka jau kalbeti apie pasivaiksciojima kai lyja... Dievinu lietu.
Pasiilgau vasaros. Ziogu cirskimo, draugu, sokiu. Buvo nuostabi vasara.
Pasiilgau tu dienu, kai su draugais sededavau ten, kur butu vandens. Vanduo dar vienas mano megstamiausiu dalyku.
Pasiilgau tu, kurie mane paliko. Buvo tiek daug juoko. Bet nenoriu prisiminti pralietu asaru. Jos kaip ir lietus viska nuplove ir dabar ramu. Nesudrumskim ramybes.
Pasiilgau rudens. Per ji galima kazkiek paliudeti. Visad reikia rimties. Man patinka kai lapai nusidazo ivairiomis spalvomis. Krenta ant zemes, nukloja takus ir takelius.
Pasiilgau sedejimo apleistuose namuose. Tos baimes, kai nezinai kas gali nutikti, ar niekas neateis ir klausai ausis istempes kas kur knibzda.
Pasiilgau sedejimo namely medyje, sedejimo ant šakos. Nebijokit, nenorejau nusizudyti. Man patiko mano pacios baime. Nugalejau baime auksciui. As ja iveikiau.
Pasiilgau buti vaiku. Man nerupejo niekas. Laksciau pievom ir buvau nesugadinta visuomenes, kuri daro itakos kiekvienam. Ir nedriskit neigti, nes tik priestarausit patys sau.
Pasiilgau zaisti futbola arba kvadrata su vaikystes draugais. Pamenu kiek ivykiu buvo. Ypac kai darem ''bombas'' ar darem negerus dalykus. Buvo smagus laikai. Bet visad mamai pasakydavau kurioj vietoj busiu. Visad jai sakydavau kur einu. Buvau paklusnus ir geras vaikas. Kad ir kazkiek pasiutes, bet vaikas.
Pasiilgau tu laiku, kai dar galejau nesukti galvos del savo ateities. Galejau nerupestingai dziaugtis laiku, dienom ir ivykiais. O dabar turi rimtai galvoti ka daryti, kai baigsi mokykla. Nors tau tik 16 metu privalai mastyti kaip suauges zmogus ir tai mane gasdina. As bijau ateities, todel man ir norisi buti tokiai paciai mazai mergytei kaip ir vaikysteje. Kai dar ant ranku nesiojo tetis.
Pasiilgau tu metu, kai dar nesuprasdavau kas istiesu dedasi aplinkui, kai dar nesislykstejau zmonemis ir nebudavau miesto centre. Kai daug ko nesupranti, gal but viskas lengviau. Neapsunkini saves ir mastai apie teigiamus dalykus.
Pasiilgau maudyniu su draugais.
Pasiilgau ledu.
Pasiilgau senelio, kurio nebera.
Pasiilgau, visko ka isvardijau."
Tesiu toliau.
Pasiilgau tu svajojimu vasaros metu, kai guli pievoje, ziuri kaip plaukia pukiniai debesys, svelnus vejas pucia ir taip nuramini prota ir siela.
Pasiilgau pirmosios zoles kvapo. Jis ypatingas. Nesijuok, nesijuok. As kalbu ne apie psichotropine medziaga, tos aromatas man nepatinka. Kalbu apie dygstancia zole pavasari.
Pasiilgau ziureti pro langa i dangu, kai pilna zvaigdziu ir mastyti. Nesvarbu apie ka ir kodel. Svarbiausia apie kazka mastyti.
Pasiilgau lietaus. To silto vasaros lietaus. Kai palyja viskas taip gaivu. O ka jau kalbeti apie pasivaiksciojima kai lyja... Dievinu lietu.
Pasiilgau vasaros. Ziogu cirskimo, draugu, sokiu. Buvo nuostabi vasara.
Pasiilgau tu dienu, kai su draugais sededavau ten, kur butu vandens. Vanduo dar vienas mano megstamiausiu dalyku.
Pasiilgau tu, kurie mane paliko. Buvo tiek daug juoko. Bet nenoriu prisiminti pralietu asaru. Jos kaip ir lietus viska nuplove ir dabar ramu. Nesudrumskim ramybes.
Pasiilgau rudens. Per ji galima kazkiek paliudeti. Visad reikia rimties. Man patinka kai lapai nusidazo ivairiomis spalvomis. Krenta ant zemes, nukloja takus ir takelius.
Pasiilgau sedejimo apleistuose namuose. Tos baimes, kai nezinai kas gali nutikti, ar niekas neateis ir klausai ausis istempes kas kur knibzda.
Pasiilgau sedejimo namely medyje, sedejimo ant šakos. Nebijokit, nenorejau nusizudyti. Man patiko mano pacios baime. Nugalejau baime auksciui. As ja iveikiau.
Pasiilgau buti vaiku. Man nerupejo niekas. Laksciau pievom ir buvau nesugadinta visuomenes, kuri daro itakos kiekvienam. Ir nedriskit neigti, nes tik priestarausit patys sau.
Pasiilgau zaisti futbola arba kvadrata su vaikystes draugais. Pamenu kiek ivykiu buvo. Ypac kai darem ''bombas'' ar darem negerus dalykus. Buvo smagus laikai. Bet visad mamai pasakydavau kurioj vietoj busiu. Visad jai sakydavau kur einu. Buvau paklusnus ir geras vaikas. Kad ir kazkiek pasiutes, bet vaikas.
Pasiilgau tu laiku, kai dar galejau nesukti galvos del savo ateities. Galejau nerupestingai dziaugtis laiku, dienom ir ivykiais. O dabar turi rimtai galvoti ka daryti, kai baigsi mokykla. Nors tau tik 16 metu privalai mastyti kaip suauges zmogus ir tai mane gasdina. As bijau ateities, todel man ir norisi buti tokiai paciai mazai mergytei kaip ir vaikysteje. Kai dar ant ranku nesiojo tetis.
Pasiilgau tu metu, kai dar nesuprasdavau kas istiesu dedasi aplinkui, kai dar nesislykstejau zmonemis ir nebudavau miesto centre. Kai daug ko nesupranti, gal but viskas lengviau. Neapsunkini saves ir mastai apie teigiamus dalykus.
Pasiilgau maudyniu su draugais.
Pasiilgau ledu.
Pasiilgau senelio, kurio nebera.
Pasiilgau, visko ka isvardijau."
Dar šitas jausmų eilėraštukas gražus. Jame vyrauja prieštaringos mintys,bet užtat labai gražiai padaryta.:]] (Jūsų nuomonės komentaruose)
"Aš kartais pavargstu nuo triukšmo
O kartais ir nuo mėlyno dangaus...
Aš kartais nesustodamas kalbu per dieną
O kartais tyliu nuo aušros iki tamsos...
Aš kartais trokštu pamatyti tavo veidą
O kartais noriu nepažint tavęs daugiau...
Aš kartais noriu būti mažas vaikas
O kartais noriu tapt suaugusiu labiau...
Aš kartais pabandau būt pats svarbiausias
O kartais noriu dingt minioj pilkų veidų...
Aš kartais trokštu padaryt kitus laimingus
O kartais noriu spjaut ant mane supančių žmonių...
Aš kartais būnu abejingas skausmui
O kartais noriu verkti dėl smulkmenų mažų...
Aš kartais noriu elgtis taip kaip liepia protas
O kartais mane nugali širdis pilna jausmų..."
O kartais ir nuo mėlyno dangaus...
Aš kartais nesustodamas kalbu per dieną
O kartais tyliu nuo aušros iki tamsos...
Aš kartais trokštu pamatyti tavo veidą
O kartais noriu nepažint tavęs daugiau...
Aš kartais noriu būti mažas vaikas
O kartais noriu tapt suaugusiu labiau...
Aš kartais pabandau būt pats svarbiausias
O kartais noriu dingt minioj pilkų veidų...
Aš kartais trokštu padaryt kitus laimingus
O kartais noriu spjaut ant mane supančių žmonių...
Aš kartais būnu abejingas skausmui
O kartais noriu verkti dėl smulkmenų mažų...
Aš kartais noriu elgtis taip kaip liepia protas
O kartais mane nugali širdis pilna jausmų..."
DAINA,PAGAL KURIĄ DARIAU ŠĮ STRAIPSNIUKĄ YRA Walk of the Eart - Somebody that i use to know. Čia cover,bet man gražesnis už originalą,o panelės balsas.... vilioja.:33
dar plius,idomus video,nes jie visi penki groja 1 gitara.:ooo
rasinelis - neturiu zodziu, labai patiko ;)
AtsakytiPanaikintiDaina - klausausi visa diena ir kas baisiausia nenusibosta!
O kaip miela,kad viskas patiko.:))
AtsakytiPanaikintiAgąą,rašynėlis labai irgi man patiko,tad norėjau pasidalinti juo,retai atsiranda tokių žmonių,kurie mąstytų taip. Na čia gal rašė panelė pesimistė gyvenanti praeitimi, tas nėra labai gerai. Gyventi praeitim...:||
Na o daina išties graži ir ta grupė gera yra,išradinga ir padaro iš dainos savo versiją.:)