Neseniai rašynėjaus su senu, gerai pažįstamu draugu, jis išgyveno panelės išdavystę. Paparašiau, kad papasakotų kaip visks įvyko. Pasirodo, kad jis kai jai skambino, atsiliepė vaikinas. Ir jis pasakė, kad jis yra jos vaikinas, kad ji turi kitą... Žinoma, jis bandė jai vėl rašyt žinutes, paklaust dėl susitikimo, dėja, ji ignoravo jį. Jis norėjo išsiaiškint su ja viską, bet ji pritarė, dabartiniam jos vaikinui, kad draugauja su juo.. Vėliau jis puolė į depresiją "Aš nieko vertas..." Tuomet sukaupiau visą širdį, juk jam nutariau padėti.. Ir parašiau jam tokią žinutę:
Nenuvertink savęs. Laimė gali būt visai šalia, tik jos nepastebi. Laimė slypi kiekviename žmoguje. Manau puikiai galėtum gyventi ir be jos. Negali ja vien gyvent, nes ji to neverta. Netinka psakymas "Aš ją myliu". Taip negali kalbėt, nes tokią mylėt negalima. Tiesiog Tau reikia susiprotėt, kad jos nebebus daugiau gyvenime.. Ir viskas.Ir tada kaip keista, bet gavau atsakymą. "Kaip širdis nusiramino.. Dėkui labai.;]*" Žinoma, aš nustebau, maniau, kad jis ims gynčytis, tad buvau pasiruošusi žymiai daugiau parašyti, visą litaniką iškloti..:]
Smagu, buvo dėl to, kad taip žmogučiui nuotaiką pakėliau.:33
Taigi, jeigu kam kokios problemos, galit drąsiai kreiptis į mane. Galit rašyt, visada atrašysiu, padėsiu, :] ievakiskis@gmail.com
Taigi, jeigu kam kokios problemos, galit drąsiai kreiptis į mane. Galit rašyt, visada atrašysiu, padėsiu, :] ievakiskis@gmail.com
_
Kas keisčiausia tai, kad pati šiandien ant savęs pykau.. Sakiau, kokia aš nevėklšla, nekenčiau savęs, gyvenimo.. O dabar supratau, kad ir aš kažkam naudinga..
Tuo skaudžiau, kad kiekvieną dieną mano geriausė draugė rašydavo man, kad jai nėra nuotaikos, ad gyvenimas užknisa, kad ji neranda sau vietos, kad ją kankina vaikinas savo elgesiu, kad jai nesiseka meilėje... O aš kiekvieną saulėtą dieną, pasiėmusi į rankas telefoną rašydavau jai paguodos žodžius, kad neverta liūdėt. Meilė ateis, kai jos mažiausiai tikėsies. Arba kai yra posakis "Jeigu esi vieniša - neliūdėk. Dabar į Tave Dievas žiūri ir sako, va jai reikia kažko ypatingo..." Kokie nuostabūs žodžiai priverčia Tave susimąstyti ir laukti to vienintelio, Tau skirto... Žinoma, esu didelė svajoklė, bet juk svajoti niekas nedraudžia.:]
Tuo skaudžiau, kad kiekvieną dieną mano geriausė draugė rašydavo man, kad jai nėra nuotaikos, ad gyvenimas užknisa, kad ji neranda sau vietos, kad ją kankina vaikinas savo elgesiu, kad jai nesiseka meilėje... O aš kiekvieną saulėtą dieną, pasiėmusi į rankas telefoną rašydavau jai paguodos žodžius, kad neverta liūdėt. Meilė ateis, kai jos mažiausiai tikėsies. Arba kai yra posakis "Jeigu esi vieniša - neliūdėk. Dabar į Tave Dievas žiūri ir sako, va jai reikia kažko ypatingo..." Kokie nuostabūs žodžiai priverčia Tave susimąstyti ir laukti to vienintelio, Tau skirto... Žinoma, esu didelė svajoklė, bet juk svajoti niekas nedraudžia.:]
O pasvajojimams gerai nuteikianti daina. Manau visiems ji žinoma, bet tik ji Tave priverčia tikėti gražios ir stiprios meilės egzistavimu, besiklausydami tos dainos... Gal ji įziebs stebūkla ir Jūsų sušalusiose širdutėse...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą